žirgiai

žirgiai: žir̃giai sm. pl. (2) DŽ, NdŽ, žìrgiai (1); L 1. NdŽ, OGLII67, Gs dvišakas pagalys kailiams užmauti ir džiovinti, kailiavilkis: Dabar jau, kaip žiūrau, tai nė žir̃gių nepasidaro Šil. 2. DŽ, NdŽ žaginys: Įsitaisyk žirgiùs dobilams džiovinti Ig. 3. pavažėlė žagrei vežti, velketas: Žirgiai, ant kurių žagrę uždėję velka laukan, yr iš dviejų pagalių J. Kap dabar bus, kad mūs žirgiai visai sulūžo Gdl. Artojai, uždėję žagres ant žìrgių, jau grįžta namo Skrd. Užversdavo žagrę ant žirgių ir veždavo Šil. Jei diegia strėnas, reik po žagrės žirgius perrist tris kartus po tris Plv. 4. L558,740 nuožulnių statinių tvoros vartai ar grotos: Nuleidžiami žir̃giai KI420. Žirgius daryti, groteliais aptverti L389. 5. įtaisas kūdikio lopšiui kabinti: Moterėlės, imkime žirgius ir eikime į laukus Gdl. 6. NdŽ žr. žirgės 4.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

žirgis — žir̃gis sm. (2) NdŽ, KŽ; N, L, Rtr 1. Grš žr. žirgiai 1: Atnešk žir̃gį, reiks ištempt kailį Br. 2. žr. žirgiai 3: Bevelkant žagrę, žirgis nulūžo Vv. Žmogus tą žirgį perskyrė pusiau, vieną pusę pasiėmė su savim ir vilko su žagre LTR(Rdm). 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language
žirgius — žir̃gius sm. (2) BŽ209; LL63 žirgų prižiūrėtojas, arklininkas: Žirgynų [arklius] prižiūrėdavo žirgiai (jie dar buvo vadinami kaniūkais arba maštalieriais) rš. Karalius suteikė jam arklininko, arba žirgiaus, titulą rš … Dictionary of the Lithuanian Language
žirglės — žir̃glės sf. pl. (2) [K], KŽ, žìrglės (1) 1. KŽ žr. žirgės 1. 2. NdŽ, KŽ, GŠ413, ŠT211, Vv slidės: O jeigu kas turim žirgles (pašliūžas), tuos nuostabius padarus, kurie nešioja mus lygiais laukais, kalnų kalnais į viršų ir žemyn, tie esam patys… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias